« Atgal

Formuojantis mūsų šalyje viduriniajai gyventojų klasei, vis daugiau atsiranda norinčių persikraustyti iš tvankaus, užteršto miesto į ekologiškai švarų priemiestį. Daug kas supranta, kad užmiestyje geriausia gyventi mediniame name. Puikios šios statybinės medžiagos savybės gerai žinomos . Tačiau ką daryti, kad jos nebūtų prarastos statybų metu?

Į šį klausimą ir pabandykime atsakyti.

Vyrauja nuomonė, kad statyti geriau iš džiovintos medienos. Tačiau mediena ir joje esančios dervos, veikiamos aukštos temperatūros, praranda savo biologinį aktyvumą. Be to, tai gerokai brangiau kainuoja. Jau mūsų protėviai suprato, kad statyti namą reikia iš kirstų natūralaus drėgnumo rąstų. Tiesa, prieš pradedant apdailos darbus, įstatant langus ir duris reikėtų, kad suręstas namas pastovėtų po stogu metus kitus, natūraliai išdžiūtų, susėstų ir pasidarytų sandarus. Su natūralaus drėgnumo medžiu lengviau dirbti, didesnė išeiga ir, galiausiai, pigesnė statyba.

Klasikinė tokio namo statybos technologija yra tokia: namas iš natūralaus drėgnumo pušies statomas ant pamatų, dengiamas stogas, klojama stogo danga. Kiekvienas rąstas ar tašas dengiamas antiseptiku. Idealus atvejis kai antiseptikas turi ir priešgaisrinių savybių. Labai svarbu, kad dirbant jis nesudarytų ant medienos paviršiaus orui nepralaidžios plėvelės (pvz. „Pinoteks"  šiam reikalui netinka). Kad langų ir durų angos neišsikraipytų, į jų šonus įstatomi vadinamieji „šliaužikliai" arba, jei įmanoma, angos nepjaunamos visai. Rąstai tarpusavyje sujungiami beržiniais arba ąžuoliniais kaiščiais. Taip paruoštas namas turi pastovėti mažiausiai metus (jei turite kantrybės, tai ir dvejus). Tuomet pradedama apdaila, montuojama šildymo sistema, vedamas vandentiekis. Pageidautina visus staliaus gaminius daryti iš medienos, nenaudoti MDP, plokštinių medžiagų, turinčių sudėtyje fenolo ir pan.

Dažniausiai naudojami 16 - 24 cm storio sienojai. Paskutiniuoju metu sandarinimui naudojama akmens vata arba geotekstilinė medžiaga (naudojama šiltinimui striukėms). Šios medžiagos yra žymiai pranašesnės už lino pluoštą ar kt. Tai ekologiškos medžiagos, nesuyra, nepūva ir gali tarnauti labai ilgai, leidžia cirkuliuoti orui, todėl nesikaupia drėgmė, suspaustos ir vėl atleistos beveik pilnai vėl užima pirminį tūrį. Be to, jų nelesa paukščiai. Pagaliau mes juk gyvename naujųjų tecnologijų laikmetyje. Derindami šiuolaikines medžiagas ir klasikines technologijas galime pasistatyti namą, išsaugodami natūralias medienos savybes, ekologiškai švarų, kuriame lengvai kvėpuosime švariu oru, ir norėsime gyventi.

Reikėtų kai ką žinoti ir apie pamatus. Pagrindinis kriterijus juos pasirenkant yra gruntas. Atsižvelgiant į jo tipą ir pasirenkami pamatai: juostiniai, juostiniai-stulpiniai ar plokštiniai. Pastaruoju metu labai populiarūs tapo juostiniai pamatai. Jie labai tinka, kai statoma esant aukštam gruntiniam vandeniui ar kai gruntas netvirtas. Šie pamatai ir nebrangūs. Jeigu gruntas labai netvirtas, patikimiau kloti pamatus, kurių apačia yra žemiau pašalo zonos. Kadangi mediniai namai yra palyginti lengvi, taip gilinti visus pamatus yra per brangu. Tuomet galite drąsiai kloti juostinius-stulpinius pamatus - stulpelių apačia bus žemiau pašalo zonos ir veiks kaip inkarai, o tai ir kainuos žymiai mažiau. Pastaruoju metu pradėti montuoti plokštiniai pamatai. Tai monolitiniai gelžbetoniniai pamatai po visu namo plotu, kartu atstojantys ir pagrindą namo pirmo aukšto grindims. Tai aktualu, kai gruntinis vanduo ypač aukštai ar gruntas nepakankamai tvirtas. Tokios konstrukcijos pamatai išlygina vertikalius ir horizantalius grunto pasislinkimus, todėl kartais vadinami „plaukiojančiais".

Galima drąsiai tvirtinti, kad toks namas jums tarnaus šimtą metų, ypač jeigu rūpinsitės jo „sveikata" kaip jis rūpinasi jūsų  - vėdinsite, šiltinsite, laiku padengsite antiseptikais. Tiek pat metų turi tarnauti ir stogas. Būtent dėl to specialistai pataria medinius namus dengti „sunkiais" stogais, kad ilgai tarnautų, atrodytų efektingai ir leistų namui greičiau susėsti. Tam geriausiai tinka čerpės. Aišku, nendrinis stogas irgi sunkus, tačiau jis ne visur tinka ir jo kaina ne visiems prieinama. Visada atsiras tvirtinančių, kad sunkus stogas - didelė apkrova stogo konstrukcijai, kad dėl to naudojama daugiau medžiagų, stogas brangsta. Tačiau dengiant bet kokį stogą atsižvelgiama ne tik į dangos svorį, (čerpių svoris sudaro tik 13% visos skaičiuotinos apkrovos) ir į kitas, daug didesnes, apkrovas: vėją (17%), sniego svorį (60%). Taigi dėl padidėjusios apkrovos pakanka sutankinti gegnes, ir stogo konstrukcijoje naudojamos medžiagos pabrangs tik  keliais procentais, o kai kurios čerpės kainuoja netgi mažiau nei metalinė danga.

Čerpių stogas uždengia namą puošniu šarvu, sunkiu ir kartu elastingu, kurio nereikia dažyti ar remontuoti, nes čerpės paprastai tarnauja iki 150 metų (gamintojai duoda garantiją iki 30 metų). Čerpės dengia namą kaip žvynai, todėl lengvai praleidžia orą. Jos yra nedidelės, todėl jas lengva pritaikyti prie įvairiausių stogo formų. Jos nedegios, nekaupia statinės elektros, tvirtos, ekologiškai švarios. Karštu metų laiku jos neįkaista, vasarą po tokiu stogu vėsu, o žiemą šilta. Čerpių stogas puikiai sugeria lietaus ar krušos keliamą garsą, todėl jis puikiai tinka namams su mansardomis. Toks stogas yra gražus, elegantiškas, prestižinis, puikiai tinka prie landšafto,  pagyvina namo išvaizdą.

Kokias čerpes pasirinkti, spręskite patys. Tiek molinės, tiek betoninės čerpės turi savų privalumų. Natūralios molinės čerpės sendamos gražėja, jos savaime keičia spalvą. Molinės čerpės atrodo solidžiai ir elegantiškai, jos tiks iš geriausių medžiagų pastatytam namui. Betoninės čerpės tvirtesnės, įvairesnių spalvų, pigesnės nei molinės, tačiau tarnauja tiek pat ilgai.

Mes neteigiame, kad tai pati tinkamiausia stogo danga jūsų namui. Mes tik norėjome pasidalinti mintimis apie medinį namą ir jo „kepurę", apie naujas tendencijas ir pasiūlyti idėjų, kad jūsų namas atrodytų ne tik puikiai, bet ir padidėtų jo vertė. O pasirinkti galite jūs patys.