« Atgal

 

Gontai  (šindeliai, medinės čerpės) turi daugiametę istoriją, siekiančią ne vieną amžių ir iki šiol vertinama ir naudojama dėl įpatingų savo savybių: ilgaamžiškumo, ekologiškumo, nepakartojamos išvaizdos, patikimos pastato apsaugos nuo bet kokių neigiamų atmosferos poveikių. Dėka pagrindinio savo privalumo – galėjimo “kvėpuoti”, po tokia danga nesusidaro kondensatas. Tokia danga lietui lyjant, esant stipriam vėjui, krušai nekelia triukšmo. Ir svarbiausia - ji yra žmogaus ir gamtos ryšio bei darnumo su jus supančiu gamtiniu landšaftu įsikūnijimas.

Gontai ( vok. holzschindeln) – tai stogų ir fasadų danga gaminama pagal seną vokiečių technologiją iš rinktinės vertingų rūšių medienos: maumedžio ar ąžuolo. Lietuvoje dar kartais naudojama drebulės mediena, o kitose šalyse, tokiose kaip Kanada - raudonasis kanadietiškas kedras, vidurio Vokietijoje - bukas.

 

Istorija

Visose žemes rajonuose, kurie pasižymi turtinga miškų augmenija, medinės čerpės buvo  naudojamos nuo pat šių žemių apgyvendinimo. Vinių tuo laiku dar nebuvo, todėl atskiros čerpelės buvo tiesiog sudedamos eilėmis ant stogo ir tvirtinamos mediniais tašais bei prispaudžiamos akmenimis. Alpių rajone ir dabar dar galima rasti taip dengtų stogų.

Iki šiol skelti gontai išlieka pačia seniausia čerpinės dangos forma. Ši čerpinės dangos forma buvo gaminama skeliant medieną išskirtinai rankiniu būdu. Netgi po to kai atsirado pjūklai, gontai ir toliau buvo gaminami skeliant medieną. Juk pjaunant medieną pjūklas perpjauna medienos pluoštą, o skeliant rankiniu būdu mediena atsiskiria išilgai pluošto ir lieka nepažeista per visą gonto ilgį.

Istoriniai šaltiniai patvirtina, kad dauguma vėlyvųjų viduramžių visuomeninių ar valstiečių namų stogai buvo dengti medinėmis čerpėmis, gontais. Ir tik kai naudojimosi miškais teisė perėjo į žemvaldžių rankas ir reikalinga statyboms mediena turėjo būti perkama iš jų, namų su mediniais stogais dalis sumažėjo. Nors ir tada kai kuriuose Europos rajonuose jie liko dominuojančia stogų dangos forma. Transporto vystymasis ir pramoninė kitų stogų dengimo medžiagų gamyba taip pat tapo svarbia namų kiekio su mediniais stogais sumažėjimo priežastimi.

TECHNINĖS SAVYBĖS

Niekas neneigia, kad medinis namas sukuria nepakartojamą, naudingą sveikatai mikroklimatą, paliekantį optimalų oro drėgnumą namo viduje. Lygiai tokį patį poveikį turi ir medinė gontų ar skiedrų danga.

Visoms rinkoje parduodamoms dangoms suteikiama 5-20 metų garantija. Tai nemažai, tačiau gontų danga, galima drąsiai teikti, tarnaus 100 ir daugiau metų.

Kokybiškai dengiant gontais stogą, dažniausiai trimis sluoksniais, danga sieks 3 cm ir daugiau, užtikrinant visišką hermetiškumą.

Žiemą vyksta šilumos akumuliavimas pastoginėje erdvėje, o pati danga tarnaus šimtą ir daugiau metų nereikalaujant papildomos priežiūros. Iš pažiūros trapi danga užtikrina patikimą apsaugą nuo lietaus, vėjo, kaitros, šalčio. Per lietų gontų čerpelės nuo  drėgmės pabrinksta ir danga sandariai susiglaudžia. Po lietaus džiūdamos čerpelės truputį išsigaubia, tuo užtikrindamos praputimą ir perteklinės drėgmės pašalinimą.

Dėl to kad dangos mediena „kvėpuoja“ ir montuojant padaromas oro tarpas tarp dangos ir stogo konstrukcijos, vyksta stogo ventiliavimas, kas ženkliai prailgina nešančiųjų konstrukcijų ir pačios dangos tarnavimo laiką. To dėka tokiame name vasarą bus vėsu, nes medinė danga stipriai neįkaista, o dalį susirinkusio po danga šilto oro paprasčiausiai išpus. Žiema gi medinis dangos sluoksnis sulaikys dalį namo atiduodamos šilumos.

Techninės maumedžio ir ąžuolo medienos savybės, joje esančios rauginės (taninai) medžiagos, daro dangą ypač atsparią aplinkos poveikiui.

Statant namą nereikia montuoti stiprios stogo konstrukcijos, kas ypač svarbu įrengiant mansardą. Dangą galima montuoti ir esant žemoms temperatūroms.

Kai kuriose Europos šalyse paplito ir pastatų fasadų apdaila gontais. Tai įtakoja minimalios išlaidos sienų dangų priežiūrai. Gontų danga išvaduoja pastato savininką nuo sienų remonto iki 100 metų.

Medinė gontų danga – tai elementas pritraukiantis aplinkinių žvilgsnius, taip pat reikalaujantis atitinkamo stilistinio ir architektūrinio sprendimo.  Tai architektūrinės saviraiškos būdas, leidžiantis įgyvendintis pačius drąsiausius sprendimus.

Gamyba

Gontai – vienetiniai natūralios medienos stogo dangos gaminiai. Kiekviena čerpelė gaminama atskirai, pagal vokišką technologiją, prisilaikant visų normų ir vokiško standarto DIN 68119 reikalavimų. Gamybos metu čerpelė praeina apie 10 technologinių operacijų, kiekvienos metu kruopščiai tikrinant kokybę.

Pradžioje vyksta kruopštus medienos parinkimas. Parenkama bešakė brandaus miško mediena turinti tankias metines rieves

Atrinkta mediena pjaustoma į reikalingo ilgio ruošinių kalades. Po to šalinama balana, t.y jauna ne tokia atspari puvimui mediena.

Iš paruoštos kaladės atskeliami ruošiniai - 4-5 būsimų gontų storio lentelės. Šioje stadijoje vyksta pagrindinis medienos kokybės tikrinimas. Būtent čia pastebimi visi galimi medienos defektai – paslėptos šakelės, įvijumas, sakų kišenės, išilginiai medienos įskilimai ir kt..

Lentelės skeliamos į gontų vienetinius ruošinius. Jei ruošinio galai neatitinka kokybės reikalavimų, iš jų gaminami trumpesnio ilgio ruošiniai skirti pirmai dengimo eilei ar gontai mažiems paviršiams dengti.

Sekančioje operacijoje sulyginami išilginiai 6-25 cm pločio ruošinio kraštai suteikiant gontui visu ilgiu vienodą plotį.

Ruošiniui suteikiama pleišto forma. Obliuojama tik vidinės pusės dalis, kad drėgmė nepatektų į pažeistą medienos sluoksnį.

Dažniausiai gontų galai nuskeliami 45 laipsnių kampu, tokiu būdu suteikiant jam galutinę formą atitinkančią vokiško standarto DIN 68119 reikalavimus.

Paruošti gontai dar kartą rūšiuojami, džiovinami ir pakuojami. Pakuojami po 1 m2 skaičiuojant 3 sluoksnių dengimui, kad būtų patogu vesti apskaitą perkant ar dengiant.

Labiausiai paplitę 40 cm ilgio gontai. Skirtingiems tikslams ir plotams naudojami ir skirtingo ilgio gontai. Lentelėje pateikiami rekomenduojami gontų matmenys.

 

Danga (stogai)	18°-90° dangos nuolydis ( dengiant 3 sluoksniais)
	Gonto ilgis	Matomas atstumas (atitinka grebėstavimo žingsnį)	Bėginių metrų viename kvadratiniame metre.
Didelių plotų (500-100 m2)	80 cm	25 cm	4,00
	70 cm	22 cm	4,55
	60 cm	18 cm	5,56
	50 cm	16 cm	6,25
	45 cm	14 cm	7,14
Vidutiniai plotai (100-500 m 2)	40 cm	12,5 cm	8
Maži ir išlenkti plotai	30 cm	9 cm	11,11
	20 cm	6 cm	16,67

Matomas atstumas: 1/3 gonto ilgio „išeinančio į paviršių“, likę 2/3 dengiami sekančiais sluoksniais

 

Danga (fasadai)	71°-90° dangos nuolydis (dengiant 2 sluoksniais)
	Gonto ilgis	Matomas atstumas (atitinka grebėstavimo žingsnį)	Bėginių metrų viename kvadratiniame metre.
Didelių plotų (500-100 m2)	60 cm	28 cm	3,57
	50 cm	24 cm	4,17
	45 cm	20 cm	5
Vidutiniai plotai (100-500 m 2)	40 cm	185 cm	5,56
Maži ir išlenkti plotai	30 cm	13,59 cm	7,41
	20 cm	9 cm	11,11

 

Montavimas

Teisingas gontų montavimas užtikrina jų tarnavimo ilgaamžiškumą. Todėl pasirenkant montuotojus reikia ypatingai kreipti dėmesį į jų kvalifikaciją.

Vienintelė ribojanti sąlyga gontų panaudojime yra dangos nuolydis. Jis turi būti 18 laipsnių ir daugiau. Kuo didesnis dangos nuolydis tuo geriau, nes ilgėja gontų eksploatacijos laikas. Dengiama trimis sluoksniais. Pavėsines ir fasadus užtenka uždengti ir dviem.

Sumontavus gegnes, dengiama plėvelė, apsauganti nuo darganos montavimo metu, tuo prailgindama stogo konstrukcijos tarnavimo laiką. Plėvelė reikalinga tik tam, nes po medine danga nesusidaro kondensatas. Jeigu palėpė bus įrenginėjama kaip gyvenama patalpa atliekami šiltinimo darbai.

 

Kad po danga geriau cirkuliuotų oro srautai rekomenduojama montuoti grebėstavimą groteliniu principu, o ne kaip ištisinį paklotą. Gontų danga nėra sunki (15-18 kg/ m2), todėl nereikia montuoti gremėzdiškos konstrukcijos. Pradžioje montuojami išilginiai tašeliai, ant kurių montuojami grebėstai. Grebėstavimui naudojami 50x50 ar 40x40 mm tašeliai.

Montuojami gontai eilėmis, klojant nuo apačios į viršų, tarp jų paliekami nedideli tarpeliai, kad prie temperatūros ir drėgmės svyravimų mediena galėtų netrukdomai plėstis.. Gontai tvirtinami prikalant cinkuotais ar variniai vinimis. Vinys pasislepia dengiant sekančius sluoksnius.

Montuojant gontus, montavimo siūlės turi sluoksniais nesutapti ne mažiau kaip 2 cm. Tai montavimą daro pakankamai sudėtinga procedūra, nes kiekvieną sekančią lentelę reikia parinkti, kad siūlės nesutaptų su apatiniais sluoksniais.

Užbaigiamieji elementai gali būti montuojami iš tų pačių gontų ar naudojant maumedžio ar ąžuolo lentas. Galima naudoti ir varinės ar plieninės skardos lankstinius. Lietaus sistema taip pat gali būti taikoma įvairi – teik tradicinė metalinė, tiek maumedžio latakai su dekoratyviniais vandens nuleidimais iš grandinės ar pan..

100 m2 dangos montavimui, įskaitant stogo konstrukciją, grebėstavimą ir pačių gontų dengimą, reikia sugaišti 15-25 dienas.

Pastato fasado apipavidalinimas gontų danga ne tik atlieka dekoratyvinę funkciją, bet ir patikimai apsaugo nuo drėgmės. Toks fasadas gali tarnauti 100 metų be jokių papildomos priežiūros ir aišku išlaidų. Gontai fasadinėse dangose klojami min 2 sluoksniais. Tai reiškia, kad tik puse medinės čerpelės ilgio tiesiogiai veikiama aplinkos sąlygų. Skiriasi ir grebėstavimo žingsnis, bei kai kurie užbaigiamieji elementai.

Kaip nedidelį gontų dangos trūkumą galima įvardinti tik tai, kad jų montavimas reikalauja rankų darbo, sudėtingi mechanizmai praktiškai nenaudojami. Dėl to pagreitinti montavimo darbus nelabai gaunasi.

Medienos rūšys:

Maumedis (Larix decidua)

 

Tai visžalis spygliuotis. Maumedžio mediena laikoma viena iš kiečiausių tarp spygliuočių. Tačiau kartu tai elastinga, skali, sakinga ir atspari drėgmei mediena. Išorinė balaninė mediena gaminant gontus pašalinama. Mediena turi rausvai rudą atspalvį. Lyginant su ąžuolu ji nedaug nusileidžia jam kietumu, tačiau lenkia atsparumu. Be to dėl ypatingos sakų sudėties su laiku maumedžio mediena tik tvirtėja. Maumedžio mediena pasižymi ir gydomosiomis savybėmis dėl joje esančių antioksidantų ir biologiškai aktyvių maistingųjų medžiagų. Maumedinius gontus galima sandėliuoti nors ir šimtą metų ir jie vis tiek tiks montavimui.

 

Maumedinių gontų privalumas remiasi unikaliomis maumedžio savybėmis:

• didelis atsparumas puvimui ir vabzdžių be kitų kenkėjų pažeidimams
• didelis nusidėvėjimo laikas
• pačios medienos struktūros grožis ir jos dekoratyvinės savybės

 

Ąžuolas (Quercus robur)

 

Tai plačiai paplitęs vasarą žaliuojantis lapuotis, pasižymintis tvirta, kieta šerdimi. Tamsiai ruda šerdis apsupta šviesia balanine mediena, kuri nenaudojama gontų gamyboje. Dėka didelio kiekio joje esančių rauginių medžiagų mediena atspari išorės veiksniams ir puvimui. Oro sąlygos labai lėtai įtakoja medienos nusidėvėjimą. Rekomenduojama dengti ąžuoliniais gontais dangas reikalaujančias ypatingos kokybės. Dėl didesnės nei maumedžio balanos mažėja gontų gaminimo išeiga, kas sąlygoja didesnę jų kainą. Kaip nedidelį trūkumą galima įvardinti trumpesnį nei maumedinių gontų tarnavimo laiką.